Megztų audinių gamintojas nuo 2009 m. · Kinija
Megztų audinių gamintojas nuo 2009 m. · Kinija
Megzti audiniai turi ilgą istoriją – ji prasideda nuo senovės tautų rankdarbių ir laikui bėgant kito. Apžvelgsime, kaip dirbtinio pluošto audiniai šiandien tapo pagrindiniais mados elementais ir kaip nauji išradimai juos tvirtai įliejo į mūsų gyvenimą.
Megztų audinių istorija prasidėjo seniai Artimuosiuose Rytuose. Senųjų civilizacijų žmonės sunkiai dirbo, rankomis gamindamiesi sau drabužius. Visą XIV amžių mezgimas Europoje tapo vis labiau paplitęs. Renesanso laikotarpiu mezgimo technikos tapo pažangesnės.
Richardas Arkwrightas, britų išradėjas, XVIII amžiuje padarė didelį šuolį. Jis pristatė verpimo mašiną „water frame“, kuri sukėlė perversmą verpime. Tai labai pagerino verpalų kokybę ir išryškino pramonės revoliucijos poveikį mezgimo tekstilei.
Iki XIX amžiaus mezgimas pradėjo lengvėti. Marcas Brunelis sukūrė pirmąją apskritojo mezgimo mašiną (1816).
1856 m. Matthew Townsendas pristatė „Warp Knitting Machine“ (metmeninio mezgimo mašiną), kuri labai padidino audinių gamybą.
XX amžiuje mezgimas žengė dar vieną didelį žingsnį: buvo sukurti sintetiniai pluoštai. Šis laikotarpis, ypač po 1950-ųjų, žymėjo perėjimą nuo natūralių prie dirbtinių pluoštų. 1980-aisiais buvo pristatyta žakardo technologija, leidžianti kompiuterinėmis sistemomis kurti įvairiaspalvius raštus.

Dabar, XXI amžiuje, matome daug pokyčių dėl skaitmeninių ir 3D mezgimo technologijų. Šios naujovės padeda būti efektyvesniems, bet taip pat padeda mažinti atliekas gamyboje.
Rayon, pirmasis dirbtinis pluoštas, buvo pradėtas gaminti ir žymėjo naują tekstilės gamybos erą. Nailonas buvo sukurtas 1935 m., o poliesteris – 1941 m., visiškai pakeitę pramonę. Šios sintetinės medžiagos labai išplėtė tekstilės pramonę.
| Pluošto tipas | Pirmosios gamybos metai | Pastabos |
| Viskozė | 1891 | Laikomas pirmuoju dirbtiniu pluoštu, iš pradžių vadintas dirbtiniu šilku. |
| Nailonas | 1935 | Pirmasis tikras sintetinis pluoštas, gaminamas iš naftos chemikalų. |
| Poliesteris | 1941 | Pristatytas kaip tekstilės pluoštas, tačiau komercinė gamyba prasidėjo 1950 m. |
| Akrilas | 1941 | Vilnos pakaitalas, pasižymintis panašiomis šilumos savybėmis. |
| Modakrilas | 1949 | Akrilo atmaina, atsparesnė liepsnai. |
| Poliolefinas | 1950 | Apima polipropileno ir polietileno pluoštus. |
| Spandeksas (Lycra) | 1958 | Pasižymi išskirtiniu elastingumu. |
| Aramidas (Kevlar) | 1965 | Pasižymi tuo, kad naudojamas nuo kulkų ir dūrių apsaugančiuose neperšaunamuosiuose šarvuose. |
| Poliimidas | 1950 - 1960 | Pasižymi termine ir chemine stabilumu. |
| Liocelis (Tencel) | 1990 | Ekologiška viskozės alternatyva. |
Pirmiausia – poliesteris. Jis puikiai tinka sporto drabužiams, nes nesusitraukia ir neišsitempia. Džiūsta labai greitai ir išlaiko šilumą.
Tada – nailonas, tvirtas ir tamprus. Jis malonus liesti ir idealiai tinka sportinei aprangai. Atsparus vandeniui.
Toliau – akrilas. Jis veikia taip pat kaip vilna – išlaiko šilumą. Lengvas ir dažnai naudojamas megztiniams, kojinėms ir sportiniams drabužiams. Atsparus kandims, saulės šviesai ir chemikalams.
Taip pat yra spandeksas arba Lycra, garsėjantis itin dideliu tamprumu. Idealus prigludusiems drabužiams, pavyzdžiui, antblauzdžiams.
Viskozė suteikia aukštos klasės mados pojūtį. Gerai krenta ir yra mėgstamas pasirinkimas smulkiems drabužiams.
Toliau – viskozė. Ji geriausiai tinka vasaros drabužiams, nes yra pralaidi orui ir sugeria prakaitą. Šis audinys lengvas ir patogus.
Acetatas panašus į šilką. Jis garsėja savo blizgesiu ir takumu. Dažniausiai naudojamas apatiniuose ir oficialiuose drabužiuose.
Galiausiai – polipropilenas arba olefinas. Jis lengvas, greitai džiūsta ir gerai izoliuoja. Dažnai naudojamas sportinei aprangai.

Sintetinius mezgtus audinius pradedame gaminti žalią naftą paversdami sintetiniais pluoštais.
Šių pluoštų gavimas apima specialų procesą, kurio metu nafta paverčiama sintetiniais siūlais.
Galite susimąstyti, kaip žalia nafta virsta sintetiniais pluoštais. Tai vyksta per sudėtingą cheminį procesą, vadinamą polimerizacija. Jo metu mažos dalelės, vadinamos monomerais, jungiasi viena su kita ir sudaro polimerus. Šie polimerai yra pagrindiniai sintetinių pluoštų ingredientai. Jų jungimosi būdas lemia galutinę pluošto išvaizdą ir kokybę.
Žalios naftos naudojimas kaip pagrindas ir cheminės reakcijos pluoštų gamyboje gali pakenkti aplinkai. Tai rodo, kodėl sintetinių audinių pramonė turi nuolat ieškoti naujų, ekologiškų sprendimų.
Tada šie pluoštai pereina aušinimo ir kietėjimo etapą – svarbų žingsnį prieš verpimą. Pluoštai tiksliai supjaustomi ir tarpusavyje sujungiami. Taip sukuriami tamprūs siūlai.
Šie siūlai yra pagrindinė megzto audinio medžiaga.
Toliau – mezgimas. Naudojame pažangią įrangą, kuri siūlus paverčia kilpomis. Šios mašinos veikia skirtingai priklausomai nuo to, ar audinys turi būti plokščias, ar vamzdinis.

Po mezgimo audinys dažomas ir apdorojamas. Dažymas apima valymą, balinimą ir spalvos užtepimą. Po dažymo atliekamas apdorojimas, kad audinys būtų minkštas. Šie apdorojimai užtikrina, kad audinys atitiktų aukštus kokybės standartus.
Viso proceso metu tikriname audinį. Tikriname jo tvirtumą, spalvą ir eksploatacines savybes. Naudojame perdirbtas medžiagas, kad sumažintume poveikį aplinkai.
Sintetiniai audiniai garsėja savo ilgaamžiškumu. Jie itin universalūs – šias medžiagas galima paversti daugybe skirtingų stilių, nuo sportinių iki prabangių drabužių.
Svarbi šių audinių savybė – tamprumas, todėl drabužiai puikiai priglunda. Jie taip pat lengvai atgauna formą. Jie gali sugerti mažiau vandens nei natūralūs pluoštai, tačiau daugelis sintetinių audinių puikiai šalina prakaitą – idealu sportinei aprangai.
Jie taip pat išlaiko šilumą, būdami lengvi. Idealu jaukiems žiemos drabužiams.
Sintetinius mezgtus audinius lengva apdoroti, jie išlaiko ryškias spalvas net po daugelio skalbimų.
Juos lengva skalbti, ir jie greitai džiūsta.
Tačiau svarbu paminėti jų poveikį aplinkai. Gaminant sintetinį megztą audinį gali būti sunaudojama daug išteklių, kenkiančių mūsų planetai.
Gera žinia ta, kad jie darosi vis ekologiškesni.
Kitas privalumas – šie audiniai hipoalergiški, todėl idealiai tinka jautrios odos žmonėms.

Cheminio pluošto megztų audinių istorija – tai inovacijų ir kūrybiškumo istorija. Nuo mezgimo rankomis perėjome prie kompiuterių ir aukštųjų technologijų mašinų. Dabar turime tvirtas ir lanksčias medžiagas, tokias kaip nailonas ir poliesteris. Šie pokyčiai daugeliu atžvilgių pagerino mūsų drabužius. Kartu ieškome būdų, kaip padaryti audinį tvaresnį.